- šešmargis
- 1 šẽšmargis sm. (1) NdŽ, šešmar̃gis (2) Lnkl, Plv, Dkš, šèšmargis (1) Gs; V.Kudir, BsPIII255, Lkš šešių margų laukas: Tėvai turėjo šẽšmargį, tai buvo keturi ir pusė hektaro Všt. Prie šešmargio valdžia primušė septynis hektarus dvaro laukų V.Bub. Jis ir ant šèšmargio gerai gyvena Kt.
Dictionary of the Lithuanian Language.